2018.11-2020.09 TEXTALE kartu su KTU mokslininkais atstovavo LIetuvą įgyvendinant tarptautinį projektą „Žiedinė Šiaurės-Baltijos šalių tekstilės sistema: dėvėtos tekstilės srautų analizė Baltijos šalyse, rekomendacijos politikos formavimui ir sektoriaus vystymui“ („Towards Nordic-Baltic circular textile system: an analyses of post-consumer textiles in Baltic countries, recommendations for policy interventions and sector development“) .
Dalinamės projekto apimtyje atlikto tarptautinio tyrimo rezultatais.
Dėvėti drabužiai ir tekstilė sudaro 29% viso aprangos vartojimo Lietuvoje ir Latvijoje, 16% dalį – Estijoje. Regionas ypač išsiskiria dėvėtų drabužių ir kitų tekstilės gaminių importo rodikliais, siekiančiais 90 000 t per metus! 1/4 šio kiekio sudaro importas iš Šiaurės šalių, kas daro regioną svarbiu elementu žiedinėje Šiaurės šalių tekstilės ekonomikoje.
Estijoje po naudojimo atskirai surenkama 30% visų šalyje nuperkamų naujų drabužių ir namų tekstilės. Tuo tarpu, Lietuvoje ir Latvijoje atskiro surinkimo rodikliai yra žymiai mažesni – atitinkamai 11% ir 5%. Deja, sistemoms tik pradedant kurtis, pusė visų surenkamų dėvėtų drabužių ir tekstilės gaminių Baltijos šalyse vis dar yra sudeginama arba šalinama sąvartynuose.
Kaip pastebi Šiaurės šalių ekspertas David Watson, „Vietoje susidarančios tekstilės surinkimo sistemos Baltijos šalyse išvystytos gerokai silpniau nei Šiaurės šalyse. Kita vertus, mažesnės darbo sąnaudos, dideli importuotos dėvėtos tekstilės infrastruktūros pajėgumai ir kvalifikuota darbo jėga yra ypač reikšmingi ingredientai žiedinei tekstilės ekonomikai regione“.
Atskiro tekstilės surinkimo apimtims augant, sparčiai didėja surenkami pakartotiniam naudojimui nebetinkamų tekstilės atliekų kiekiai, kurių techninės perdirbimo galimybės regione vis dar labai ribotos. Projekto ekspertės Viktorijos Nausėdės teigimu, kasmet regione sukoncentruojami dideli importuotos ir vietoje susidarančios tekstilės atliekų kiekiai, ir to pasėkoje augantis automatinio rūšiavimo infrastruktūros bei modernių perdirbimo įrenginių poreikis atveria išskirtines galimybes Lietuvos verslui diegti trūkstamas inovacijas, taip padedant Baltijos šalims tapti svarbia jungtimi visoje Europos žiedinės ekonomikos grandinėje!
—
Tyrimas leido aiškiau apsibrėžti dėvėtos tekstilės sektoriaus Baltijos šalyse situaciją, identifikuoti regiono stiprybes, galimybes, problemas bei pagrindines kliūtis žiedinių sistemų tolimesniam vystymui. 2 metus trukusio bendro darbo metu išanalizuotos gerosios Šiaurės šalių patirtys, kartu su užsienio šalių ekspertais suformuluotos trūkstamų politikos priemonių rekomendacijos tolimesniam sektoriaus vystymuisi. Tyrimas išryškino didelį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo potencialą, kuriant žiedinę tekstilės sistemą, jeigu politikos formuotojai, kiti viešojo ir privataus sektorių šalių atstovai imsis atitinkamų veiksmų tai įgyvendinti. Projekto apimtyje vykę tarptautiniai renginiai ir vietos suinteresuotųjų šalių susitikimai bei diskusijos leido suburti ir sektoriaus vystymo potencialu sudominti tikrai nemažą ratą Baltijos ir Šiaurės šalių pramonės ir verslo, mokslo, nevyriausybinio ir kitų sektorių atstovų, kas gali tapti atspirties tašku tolimesniems bendradarbiavimo projektams, vystant žiedinę tekstilės ekonomiką.
Tyrimo publikacija (parsisiuntimui) anglų kalba – https://www.norden.org/…/post-consumer-textile….
Tyrimą atliko SEI institutas Estijoje Stockholmi Keskkonnainstituudi Tallinna Keskus, SEI Tallinn, PlanMiljø Danijoje, Zaļā brīvība Latvijoje ir TEXTALE, bendradarbiaujant su KTU Aplinkos inžinerijos institutas mokslininkais, Lietuvoje.
Projektą finansavo Šiaurės Ministrų taryba (Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje)